Nuo 1649 m. iki dabar

XVII amžiuje Suomijoje buvo įsteigta daug geležies apdirbimo gamyklų. Didžiuliai Pohja regiono miško žemės plotai ir nenaudojama vandens energija bei vandens keliai buvo puiki vieta suomių geležies pramonės centrui įkurti. Apie 1630 m. geležies apdirbimo gamyklos buvo įkurtos Antskog mieste, po to 1641 m. – Billnäs mieste. „Fiskars“ buvo įkurta 1649 m. ir šiandien yra viena seniausių vakarų pasaulio verslo įmonių.

1649 m. įkurta „Fiskars“ geležies apdirbimo gamykla
Kai Fiskars gyvenvietėje buvo įkurta geležies apdirbimo gamykla, Suomiją valdė švedai, o Švedija buvo viena didžiausių XVII amžiaus Europos geležies gamintojų. 1649 m. Peter Thorwöste buvo suteikta teisė Fiskars gyvenvietėje pastatyti geležies kalimo gamyklą su geležies lydymo krosnimi gaminti lydytos ir kaltos geležies dirbinius. Daugiausia Fiskars gyvenvietėje naudojamos geležies rūdos buvo vežama iš Utö kasyklų, esančių Stokholmo salyne, o didžiausia dalis dirbtuvėse pagamintų kaltos geležies dirbinių buvo gabenama į Švediją ir parduodama Stokholmo senamiesčio geležies turguje. „Fiskars“ fabrike iš geležies taip pat buvo gaminamos vinys, viela, peiliai, kauptukai, geležiniai ratai ir kiti dirbiniai.

XVIII amžius – nuo geležies dirbinių gaminimo pereinama prie vario dirbinių
Po didžiojo Šiaurės karo (1700–1721 m.) 1731 m. geležies apdirbimo gamykla atiteko pirkliui John Montgomerie, kuris čia dirbti pakvietė daugiau kvalifikuotų darbininkų. Po Montgomerie „Fiskars“ priklausė John Jennings ir Robert Finlay. J. Jennings greitai atsisakė savo dalies, tačiau Finlay tęsė gamybą, be to, ėmė naudoti vario rūdą. 1783 m. geležies apdirbimo gamyklą perėmė Björkman šeima ir dėmesį skyrė vario rūdos, iškastos netoli esančioje Orijärvi vario kasykloje, apdirbimui. Iki XIX amžiaus vario rūdos Orijärvi kasyklose beveik neliko, todėl geležies kalimo gamykla 1802 m. buvo uždaryta. Nuo tada Fiskars gyvenvietėje stambesnė geležies pramonė sustojo.

1822 m. – Fiskars prasideda Julin šeimos era

1822 m. vaistininkas Johan Jacob Julin (vėliau von Julin) iš Turku nupirko Fiskars geležies apdirbimo gamyklą ir gyvenvietę. Tuo metu gamyklos buvo smarkiai plečiamos ir gamyba susitelkė ties geležies apdirbimu. 1832 m. Fiskars įkūrus pirmą peilių gamyklą Suomijoje, buvo pradėti gaminti ne tik peiliai, bet ir šakutės bei žirklės. 1837 m. Fiskars vėl tapo pirmieji Suomijos miestelyje įkūrę gamyklą, kurioje imta naudoti apdirbimo mašinas. 1830-aisiais metais gamykloje buvo pagamintas pirmasis Suomijos garo variklis. Šiuo laikotarpiu „Fiskars“ pasižymėjo reformų ir inovacijų taikymu.
Kai gamykla priklausė Julin, įvyko daug socialinių reformų, kurių metu geležies pramonės gyvenvietėje buvo įsteigta mokykla ir ligoninė. Augo miestelio žemės ūkis. „Fiskars“ turėjo didelės įtakos suomių žemdirbystės vystymuisi, be to, tuo metu „Fiskars“ plūgų gamykloje buvo pagaminta daugiau nei milijonas plūgų. Julin vadovavimo metu „Fiskars“ išgarsėjo žemdirbystės ir namų ūkio įrankiais ir „Fiskars“ pavadinimas tapo aukštos kokybės sinonimu.
Naujoji „Fiskars“ peilių bei stalo įrankių gamykla pasinaudojo įgūdžiais, kurių išmoko Švedijoje ir Anglijoje. Be kitų dalykų, fabrike buvo gaminami valgomieji peiliai, šakutės ir žirklės. Dirbant stalo įrankių gamykloje, reikėjo meistriškumo ir meniškumo, o kalviai labai saugojo darbo proceso ypatumus. XIX amžiuje darbo dienos kalvėje būdavo ilgos, čia darbas prasidėdavo 5.30 val. ryte ir tęsdavosi iki 7.15 val. vakaro. Dirbti buvo mokomi aštuonerių – dešimties metų berniukai, o jų mokymas trukdavo apie aštuonerius metus. 1826 m. Julin pastatė mokyklą Fiskars, o 1833 m. buvo įkurta taip vadinama „Bell-Lancaster“ mokykla. Mokymo metodas buvo pažangus, o geriausi auklėtiniai dalyvaudavo mokant jaunesnius mokinius. Mokykla dirbo kiekvieną savaitės dieną, kad vaikai, įskaitant ir dirbančius, galėtų įgyti išsilavinimą.

1883 m. - „Fiskars“ tampa ribotos atsakomybės bendrove
Mirus J. J. Julin, geležies apdirbimo gamyklai vadovavo administracinė valdyba. Po truputį valdžią perėmė Emil Lindsay von Julin ir buvo įkurta „Fiskars“ ribotos atsakomybės bendrovė.

1918 m. – „Fiskars“ auga ir plėtojasi
Geležies apdirbimo gamyklos produkcija išaugo plėtojant ir tobulinant plieno apdirbimo metodus bei atnaujinus valcavimo stakles. Gaminių asortimentas išaugo ir „Fiskars“ įkūrė pirmąją Suomijos metalinių spyruoklių gamyklą. Bendrovė taip pat nusipirko „Inha Works“, esančią Ähtäri, taip pat „Billnäs Bruks Ab“ ir „Oy Ferraria Ab“ bendrovė.

1929 m. – didžioji vertybinių popierių biržos krizė ir nuosmukis
Suomijos ekonomika nukentėjo nuo didžiosios vertybinių popierių biržos krizės, įvykusios 1929 m., dėl to „Fiskars“ plėtimasis sulėtėjo. Suomijoje krizės padariniai buvo jaučiami 1930-ųjų metų viduryje. „Fiskars“ valdybos komanda įgyvendino savo planą pakeisti bendrovės struktūrą ir imti vykdyti masinę produkciją tik Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

1967 m. – „Fiskars“ pagamina pirmąsias pasaulyje žirkles plastikinėmis rankenomis
Žirklės oranžinėmis rankenomis yra vienas žymiausių „Fiskars“ gaminių. Tačiau kaip buvo nuspręsta gaminti oranžines žirklių rankenas?
1967 m., prieš pat pradedant gaminti pirmuosius tokių žirklių modelius, dailininkas norėjo, kad žirklės būtų juodos, raudonos ar žalios. Pradėjus gaminti bandomuosius žirklių modelius, staklininkas nusprendė pabaigti staklėse esančius oranžinius dažus. Tai reiškė, kad bandomieji žirklių modeliai buvo keturių skirtingų spalvų, iš kurių populiariausios buvo oranžinės ir juodos žirklės. Reikėjo pasirinkti vieną. „Fiskars“ buvo surengtas vidinis balsavimas ir, išsiaiškinus rezultatus, buvo pradėta gaminti „Fiskars“ žirkles oranžinėmis rankenomis.

Spalva, Fiskars Orange ^®, buvo oficialiai įregistruota kaip prekinis ženklas Suomijoje 2003 m. ir 2007 m. JAV.

1977 m. – JAV įkurta „Fiskars“ žirklių gamykla
„Fiskars“ plėtimasis prasidėjo Jungtinėse Valstijose įkūrus žirklių gamyklą. JAV, kurioje vyravo stipriausia pasaulio ekonomika, buvo sėkmingas pasirinkimas. Ji užtikrino pagrindinę tarptautinę prekybą, didėjančią rinką ir pateikė vertingos komercinės ir profesinės patirties.

XXI amžius
XXI amžiuje, Fiskars sutelkė dėmesį į vis didėjantį vartotojų poreikį. Dar 1987 m. jie isigijo bendrovę Gerber Legendary Blades, kurios veikla laisvalaikio ir turizmo reikmenys, 2006 m. buvo sustiprintas Silva įsigijimo procesas. Nuo Iittala įsigijimo 2007 m. Fiskars sustiprino virtuvės poziciją, o Leborgne sustiprino sodo įrankių komercinę veiklą.

Fiskars šiandien
2009 metais, bus 360 metų kai buvo įkurta Fiskars. Šiandien, Fiskars korporacija yra tarptautinė kompanija, kurios veikla yra vartotojų centras ir auga per stiprius specializuotus prekinius ženklus. Fiskars yra žinomas prekinis ženklas kaip virtuvės rekmenų, sodo ir daržo įrankiu, funkcionalumo ir pažangiausius dizaino. Fiskars grupės pagrindiniai prekiniai ženklai: Fiskars, Iittala, Gerber ir Buster. Asocijuotos bendrovės Wärtsilä Corporation yra taip pat svarbi korporacijos dalis.